Apie laukimo ir advento laiką

Kai buvau maža, adventas man reiškė ypatingą tylos laiką, nes negalima buvo klausytis muzikos, linksmintis ir būtinai reikėjo atsisakyti kažko, kas tau labai skanu ar svarbu – ko būtent turėjau nuspręsti pati. Iki pat šv.Kalėdų. Nes kitaip tavo šventės neturės kažkokios prasmės, nejusi jų magijos ar kažkas panašaus. Labai gerai atsimenu, kad man advento laikas vaikystėje atrodė labai ilgas, toks sunkus ir tikrai laukiau, kad greičiau ateitų tos šventės. Vėliau viskas kažkaip supaprastėjo ir negraužė sąžinės klausantis muzikos ar kapojant šokoladą. Dabar nežinau kaip jums, o aš šiandien visą dieną bandau suvokti, kad advento vaininke jau dega ketvirtoji žvakutė ir štai Kalėdos ant nosies. Ir atrodo tas adventas buvo toks gražus ir reikalingas, kad jo buvo per mažai – su šiuo sakiniu dešimtmete „aš“ ko gero nesutiktų, bet  man jis tikrai praskriejo neįtikėtinai greitai.

Ne, nesiruošiu čia skųstis kaip nieko nespėju, nes šiais metais viskas kitaip. Dovanas pavyko suorganizuoti iki to laiko, kol parduotuves užplūdo įtampos ir nervų perkreipti veidai. Kažkaip tikiu, kad emocijas, su kuriomis renkamės dovanas vienaip ar kitaip, gal tik kokia ir mikro molekuline dalelyte, bet tikrai supakuojame kartu su jomis, todėl nutariau, kad šiais metais viską padarysiu kitaip, t.y. nepaliksiu paskutinėm savaitėm, dienom.

Ir gal dėl to, o gal dėl kitko, bet šiais metais pajutau laukimą. Tikrą. Ne tą, kuris suskamba paširdžiuose užgrojus Last Christmas iškart po Vėlinių, pamačius Jyske „kalėdų senių“ vitrinas ar nusipirkus kalėdinį megztinį. Tikrą laukimą, kai sugebi įsijungti savo galvoje tokią tylos stotelę, kad girdi savo vidinį balsą. Ir tau ramu, nes viskas kažkaip susidėlioja į savo vietas.

Na, laikas tikrai praskriejo kosminiu greičiu, bet dirbdama penkias dienas per savaitę spėjau išsikepti bandyminę visų kepinių kuriuos planuoju šventiniam stalui versiją, spėjau nusinerti kelias snaiges (nes tikrų, panašu, nesulauksime), spėjau susitikti su keliais seniai matytais draugais, spėjau pagalvoti apie žmones, kurie buvo mano gyvenime šiais metais ir kurie galbūt ateis naujaisiais, apie tuos, kurie jau niekada nesėdės prie Kūčių stalo kartu ir kurių niekada negalėsiu apkabinti.

Tas laukimas, kai spėji uždegti sąmonę ir susivokti, kas ir kodėl tau svarbu, manau, yra labai geras ir reikalingas. Supratau, kad man turbūt laukimas labiau patinka nei šventės. Nes man patinka laukti švenčių, kaip ir patinka laukti laimės: susitikimo su draugais, koncerto, kelionės ar kt. Laukti gražių dalykų yra taip nuostabu, bet labai svarbu jausti tos akimirkos tikrumą, jausti kad mėgaujiesi laukimu, o ne lauki tam, kad mėgautumeisi. 

Tikiuosi ir jūsų laukimo laikas buvo prasmingas arba bent pajutote jo dvasią ne tik prekybcentruose. 

Laiškas 5-metei sau

Labas! Turiu tau naujienų. Žinok, gyvenimas jis toks suktas ir ne visada viskas bus taip gražiai ir laimingai skonio sviestu patepta kaip tose pasakose, kur tau dabar skaito mama. Gyvenime viskas painiau ir čia neišsprendžia reikalo vienas princas, geroji fėja ar mama su tėčiu, bet tai dažnokai teks daryti ir tau. Nesitikėjai? Bet nebijok, tai yra neapsakomai įdomu, pats gyvenimas yra wow koks, greitai, labai greitai tuo įsitikinsi, o visi sunkumai... Po velnių, jie visi šioje gyvenimiškoje karusėleje atsiperka. 

Niekada neabejok savimi. Ir netikėk, kai tau sakys, kad tau nereikia tiek stengtis. Bet labai tavęs prašau, dažniau tikėk, kai sakys neiimti tiek visko į galvą. Ir širdį.

Neskriausk dabar brolio, oj neskriausk. Žinau, kad skamba keistai, bet labai greitai tas pyplys taps kietesnis nei tu. Neverk, kai mama nenupirks tokios pat barbės kaip turi draugės, ir nepyk. Išlaikyk vairavimą mokykloje. Neik į tą darbo pokalbį logistikos įmonėje. Jei gali pasirink biški lengvesnę bakalauro temą. Nepirk tos žalios baisios suknelės naujakui (kai pamatysi, žinosi). Neik į tuos balius, kurie jauti, kad nekaip baigsis. 

Neprarask tikėjimo, net kai atrodys, jog viskas šūdas, o Dievas apleido. Jis visada šalia, o tu stipresnė nei manai. O šiaip, labai tau pavydžiu, 5 metai kietas amžius, patikėk. Nepamiršk būti laiminga.

Tavo 25-metė.