5 priežastys, kodėl myliu lietų

Tiesą sakant, iš tikrųjų lietus man nepatinka. Man nepatinka nešiotis skėtį. Esu jų pametusi turbūt tiek pat, kiek man metų, o gal ir daugiau. Man nepatinka lietus, nes lyjant nemoku gražiai apsirengti. Aš nemėgstu lietaus, nes man žiauriai nepatinka, kai kažkas verkia, net jei tas kažkas – dangus. Man tiesiog nepatinka lietus. Juk gali kažkas nepatikti šiaip sau, be jokių argumentų. Vat nepatinka ir viskas. 

Bet iš tikrųjų aš myliu lietų. Ir štai 5 priežastys kodėl:

1. Nes kai lyja ir turi eiti į darbą – ne taip liūdna, kai šviečia kaitri saulė ir turi eiti į darbą.

2. Nes lietus kažkaip leidžia tinginiauti ramia sąžine.

3. Nes barbenant lietui į langą labiau girdi save. 

4. Nes lyjant knygos ir filmai įdomesni, muzika jausmingesnė, karštas šokoladas skanesnis, pledas – šiltesnis, o miegas – saldesnis.

5. Nes lyjant likti namie, net ir vienai – labai labai gera.

O juk turbūt tokia pati situacija ir su kitais dalykais, su žmonėmis. Tau gali kažkas nepatikti, bet dėl to juk nenustoji mylėti?

Maybe raindrops are the bravest thing created by God. Want to know why ? It is because they are never afraid of falling.

Ką gali išgirsti kurčias ir pamatyti aklas?

Tokiais tamsiais lapkričio rytais gravitacija aplink lovos rajoną turbūt stipriausia. Su fizika mano santykiai baigėsi 10 klasėje, tad tiksliai nežinau, tiesiog spėju. Nes atrodo, kad dar neiškišai kojos, o jau traukia atgal. Man būna, kad net sapnuoju, kaip sunkiai prabundu, nors tikrai nei tūsinu iki ryto, nei ką.

Tai vat tokiais rytais, kurie nelabai kuo, išskyrus laikrodžio rodykles ar pradenčių burzgėti automobilių variklius, skiriasi nuo nakties, priklausomybė kavai atrodo didžiulė. Arba kitiems dalykams, kurie tave pažadina, supurto ar kitaip įpučia gyvybės į miego supančiotą kūną. Tikriausiai taip yra nemažam šios mažos planetos žmonių skaičiui (?), jei ne visada, tai bent kartais, tokiais tamsiais rytais kaip šis.

Bet dar didesnė, nepriklausanti nuo paros laiko, oro temperatūros, nuotaikos, miego ir mėnulių fazių, ar sapnų turinio yra priklausomybė gerumui. Geriems žmonėms, žodžiams, mintims, geriems darbams. Nes gerumas tai laimė. Tai, ko neturėsi kišenėje jei nebus širdyje.

Nelaukime Kalėdų būti geriems. 

Būkime dažniau. 

------------------------------------------------------------------

Su pasauline gerumo diena.

Kindness is the language which the deaf can hear and the blind can see. - Mark Twain

Jaukumai

Jaukus. Ko gero vienas dažniausiai vartojamų epitetų šaltojo sezono prekėms papromotinti.

Jauki arbata. Jaukus pledas. Jaukūs baldai. Jaukūs kvapai. Jaukios žvakės. Jaukios detalės. Jaukūs dalykai. O bet per gerai būtų, kad tą jaukumą imtum ir nuspirktum. Už vieną kitą eurą ar kelis šimtus. Nesvarbu. 

Taip, visų tų jaukių dalykėlių pagalba tikrai galima sukurti jaukius namus, nes nu, ne be reikalo ten tas jauku su jais vaikšto. Bet vaikystėje, pavyzdžiui, pirkti nieko nereikėjo. Tik, pavyzdžiui, barikados. 

Galima eiti iš proto dėl viso to madingo jaukumo ir špyga. Nes juk būna įsisuki į šiltą pledą, pasiimi mylimą knygą, išsiviri kakavos. Juk jauku turėtų būt? O nejauku, vis kažko dar nejauku, ne 100 proc. jauku. 

Nes jaukumui turbūt nebūtinai reikia jaukaus pledo ar chalato. Ar net kakavos. Užtenka jaukių tarakonų galvoje. Ir šalia tokių pat žmonių.

Sometimes the smallest things take up the most room in your heart. - Winnie The Pooh